baltvilks (baltvilks) wrote,
baltvilks
baltvilks

Apie tai, kaip imperija laužė Lietuvą ir Baltarusiją šimtas metų iki Stalino.

(O mes dabar dar kažkuo stebimės......)


Litwa

Epigrafas:
«Vėliau,pagal seną šlėkštišką paprotį kuju buvo sudaužytas į akmenį giminės herbas.Giminė liko be ateities.»
                Vladimir Korotkevič.(Laukinė karaliaus Stacho medžioklė)


Ši medžiaga pagrįsta ištraukomis iš heraldisto Virginijaus Misiuno užrašų ,jo paliktu rusų forume,kuris...cituoti nepadoru. Bet informacija įdomi. Aš tik truputį paredagavau.

Žečpospolitoje ir iš dalies Lietuvos Didžijoje Kunigaikštystėje ( į kurią tuo metu įėjo ir Baltarusija) šlėkta sudarė nuo 2% iki 11% įvairių apskričių gyvetojų nors dauguma šeimų su tokiomis pat pavardėmis buvo valstiečių ir miesčionių palikuonys.Vis tik tie žmonės sudarė nacijos esmę.Jos elita,taip galima pasakyti.
Po 1830-31 ir 1830-31m.m. sukilimų, pakeitus Lietuvos Statusą veikusi nuo Polocko iki Smolensko (jungtinai), buvusioje Lietuvos Didžiojoje Kunygaikštystėje, Lietuvoje prasidejo masinis kilmės atiminejimas.Ypatingai daug šlėktų  prarado kilmę keturiasdešimtaisiais ir penkiasdešimtaisiais metais XIX amžiuje: jie nesugebejo dokumentais įrodyti kilmę,kiti (daugiausia iš vienkiemių) paprasčiausiai nesugebejo sumoketi dvarininkų lygio mokesčių ir persirašė i paprastus valstiečius. Dauguma jų tiesiog nusigyveno ir iškeliavo po pasaulį ieškoti geresnės dalios.
Prie viso to po 1833 metų katalikiškają šlėktą pradejo smaugti mokesčiais nuo kurių provoslaviškioji bajorija buvo atleista nuo Petro I laikų. Vadino tai atvirai-kontribucija ir ji neišaukė ypatingų raudojimų (tik dejones). Na, užkariavo ir suprantama,kad kontribucija ,o visa tai "geranoriškas susijungimas", "Aukščiausias rūpestis ramybės ir sutarimo atstatymui" ir kiti iššaukintys dantų griežimą pasityčiojimai. Joks įstatymas kontribucijos skyrimui nebuvo reikalingas - tai buvo generalgubernatoriaus kompetencijoja.

image001

Žemelapis 1: Lietuva Žečpospolitos sudėtyje


Patvirtinimo procedūrai Lenkijoje ir vakarų gubernijose (Lietuvoje) buvo dirbtinai padidinti įkainiai-ne kiekvienas smulkus savininkas galėjo sau tai leisti,nekalbant apie kyšį - kaip be jo?
Situacija su žemės nuosavybės knygomis buvusioje Žečpospolitoje, tikiuosi įsivaizduojate kokia-karai,gaisrai...Jeigu net konfiskuotą Zaluskių biblioteką veždami iš Varšavos į Sankt Peterburgą su rusų karine palyda tesugebejo iš 400 tūkstančių tomų atvežti tik 260 tūkstančių (apvogė pačią imperijos vadovybę)-tai vietiniai archyvai buvo tiesiog vietinių valdininkų valdžioje. Stambesniems savininkams buvo pritaikytos kitos priemonės,pavyzdžiui,draudimas parduoti žemes kitam katalikui,o tik valstybiniam žemės fondui iš kurio parduodavo išimtinai provoslavų savininkams.

Žinoma ir tiesioginė konfiskacija.Nuosavybė nuteistų ir ištremtų.Kai kuriuose vietose buvo savotiška decimacija,po susidorojimo su žinomais maištininkais be aiškinimosi kas dešimtą šlėktą formindavo kaip dalyvavusį maište ir ištremdavo.Jų nuosavybė atitekdavo valdžiai.
Visa tai,suprantama nesulyginama su stalininiu išradingumu.Bet atsižvelgiant į sąlyginai kultūringą XIX amžių-įspūdinga.
Tags: baltarusija, de-elitizacija, lietuva
Subscribe

Recent Posts from This Journal

  • Post a new comment

    Error

    Anonymous comments are disabled in this journal

    default userpic

    Your reply will be screened

    Your IP address will be recorded 

  • 0 comments